gvėruoti

gvėrúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. MitI226 plepėti, paistėti, zvėgoti: Kitur išėjęs negvėrúok, ką žinai – tuoj visi žinos Snt. Gana čia tau gvėrúot, eik namo! Skr. Ką čia gvėruoji, geriau tylėtum Rd. 2. gargti, švokšti: Iš kampo pasigirdo gvėruojantis senio balsas sp. 3. galvoti, manyti: Tankiai gvėruojame priešingai A1883,47. 4. Vdšk gvėra vadinti.